Virš altoriaus erdvėje pakibusių iš paprastų natūralių medžiagų (medvilnės, medžio, lino) sukurtų juostų skrydis – tarsi šventųjų bendravimas švelniame Šventosios Dvasios dvelksme, jų bendrystė Kryžiuje. Šios baltos vėlių skrydžio trajektorijos – tai tų, kurie „išplovė savo drabužius ir juos išbalino Avinėlio krauju“ (Apr 7, 14), „mažieji keleliai“ pas Tėvą.
„Dėl to aš klaupiuosi prieš Tėvą, nuo kurio kiekviena tėvystė danguje ir žemėje turi vardą, kad iš savo šlovės lobio suteiktų jums stiprybės jo Dvasios galia sutvirtinti jumyse vidinį žmogų, kad Kristus per tikėjimą gyventų jūsų širdyse, ir jūs, įsišakniję ir įsitvirtinę meilėje, galėtumėte suvokti kartu su visais šventaisiais, koks yra plotis ir ilgis, ir aukštis, ir gylis, ir pažinti Kristaus meilę, kuri pranoksta pažinimą, idant būtumėte pripildyti visos Dievo pilnybės. O tam, kuris savo jėga, veikiančia mumyse, gali padaryti nepalyginti daugiau negu mes prašome ar išmanome, jam tebūna šlovė Bažnyčioje ir Kristuje Jėzuje per visas kartas amžių amžiais! Amen“. (Ef 3, 14 – 21)
Rėmėjai
Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapija;
Interneto dienraštis www.bernardinai.lt
Andrius Jakučiūnas
Šventėms išsidabino ir Bernardinų bažnyčia – ją buvo žadama papuošti simboline instaliacija „Šventieji visi“. Idėjos autorius Povilas Zaleskis instaliaciją kuria jau penktą kartą, tačiau, anot jo paties, kiekvieną sykį rezultatas būna netikėtas. Susilaikydamas nuo tolimesnių komentarų, pasakysiu tik tiek: ar jums neatrodo, kad renginys tokiu pavadinimu puikiausiai atspindi „culture live“ koncepciją ir turėtų būti įtrauktas į „Vilniaus – Europos kultūros sostinės’09“ programą? Ar šitaip mąstant pavojingai nepriartėjama prie šventvagystės, jau visai kitas klausimas...